menu icon

Besikeičiantis lyderystės vaidmuo organizacijose: didėja atsakomybės, vertybių, prasmės svarba

2022 m. gegužės 16 d.

Besikeičiantis lyderystės vaidmuo organizacijose: didėja atsakomybės, vertybių, prasmės svarba

2022 m. gegužės 16 d.

Pandemijos metu organizacijų vadovai buvo priversti priimti sunkius sprendimus, kurie turėjo įtakos daugeliui aspektų – nuo vidinės komunikacijos iki verslo procesų, o besikeičiantis lyderio vaidmuo ir atsakingos lyderystės stiprinimas tapo viena aktualiausių tendencijų.

2021 m. „Approaching the Future 2021: Trends in Reputation and Intangible Asset Management“ publikuoto tyrimo duomenimis, net 69,9 proc. apklaustų komunikacijos specialistų nurodė, jog pandemija pakeitė jų organizacijos vadovavimo stilių, o atsakingos lyderystės stiprinimo aktualumo balas siekė 8,4 iš 10.

Pasak tyrimo respondentų, į mūsų dienų pokyčius įmonės turi atsakyti atnaujintu lyderystės stiliumi, pagrįstu vertybėmis, bendrais tikslais ir savo veiklos poveikio aplinkai suvokimu, o artimiausią dešimtmetį svarbiausi lyderystės įgūdžiai bus empatija (74,1 proc.), skaidrumas (69,6 proc.), gebėjimas planuoti ilgalaikėje perspektyvoje (69,6 proc.), prasmingumas (67,6 proc.), gebėjimas prisitaikyti (58,9 proc.), autentiškumas (55,4 proc.), aplinkosauginis sąmoningumas (53,6 proc.) ir tvarumas (42,9 proc.).

Besikeičiantis lyderystės vaidmuo šiemet bus aptariamas ir birželio 10 d. vyksiančioje „PR Impact Awards 2022“ konferencijoje „Komunikacija naujoje realybėje: empatija, vertybės ir melas“. Savo įžvalgomis šia tema sutiko pasidalinti ir dvejus metus iš eilės „Metų komunikatoriaus“ titulą pelnęs Vilniaus miesto mero patarėjas strateginei komunikacijai Karolis Žukauskas bei „Agency 1323“ vadovas ir Komunikacijos industrijos asociacijos (KIA) Tarybos pirmininkas Artūras Jonkus.

Nuo krizės prie beveik katastrofos

„Laikotarpį nuo praėjusių metų vidurio iki dabar apibūdinu trumpai: nuo krizės prie beveik katastrofos, nes prasidėję Rusijos karo veiksmai tam prilygsta“, – taip pastaruosius metus komunikacijos specialistams apibūdina K. Žukauskas.

„Komunikacijos žmonėms pernai teko užduotis laviruoti tarp besitęsiančios pandemijos ir sugrįžtančio įprasto gyvenimo. Ir kai jau, atrodytų, vakcinacija sustabdė pandemijos plitimą, virusas nusilpo, lyg ir galėjome tikėtis pirmo normalaus pavasario per pastaruosius dvejus metus, tačiau tada smogė karas. Tai – didžiausias iššūkis iki šiol, daugelį privertęs pamiršti savo komunikacijos kampanijas ir galvoti, kaip padėti Ukrainai“, – praėjusius metus vertina K. Žukauskas.

Naujas išbandymas visoms organizacijoms ir jų vadovams yra ir į Lietuvos darbo rinką pamažu įsiliejantys nuo karo pabėgę ukrainiečiai, tačiau K. Žukauskas sako to nesureikšminantis: „Lietuviai moka ir kurti pokyčius, ir prisitaikyti prie jų. Svarbu nepamiršti, kad šie pokyčiai mūsų kieme atsirado dėl kilnaus tikslo – mūsų noro padėti nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams. Tuomet visa kita atrodys kaip lengvos detalės.“

Komunikacijos stuburą formuoja lyderis

Nors pagalba Ukrainai yra viena aktualiausių komunikacijos temų, A. Jonkus atkreipia dėmesį, jog itin svarbu tapo palaikyti šalį ne tik finansiškai. „Viešai išsakyta pozicija stiprina tą pusę, kuriai reikia padėti, kuri skriaudžiama, todėl svarbus ne tik mūsų paramos dydis“, – tikina ekspertas ir priduria, jog didžiausia prasmė yra sujungti savo balsus į vieną.

Kalbėdami apie praėjusių metų atneštus pokyčius, ekspertai sutinka, jog iššūkiai išryškino lyderių vaidmens svarbą. Anot K. Žukausko, būtent jie formuoja komunikacijos stuburą.

„Gausus krizių laikas išryškino lyderius tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje – jei taikos metu norinčius būti lyderiais dar galima „papudruoti“ ir pamaskuoti komunikaciniais veiksmais, tai krizių ir karo metu to nebelieka – krenta kaukės, išryškėja tikrieji veidai, pasimato, kas iš tikrųjų priima sprendimus, o kas tik imituoja“, – kalba ekspertas.

Anot K. Žukausko, mūsų dienomis, darbas „naujosios realybės“ diktuojamomis sąlygomis, atskleidė ir svarbiausias lyderio savybes: kūrybiškumas, drąsa, mąstymo ir sprendimų priėmimo greitis bei vertybinis stuburas.

„Šiuo metu neįmanoma atsiriboti nuo konteksto, o jis toks, kuris itin išryškino lyderių vertybes. Visų mūsų jautrumas tokiu metu padidėjęs, todėl svarbu, kad lyderiai jaustų aplinkos pulsą ir rodytų pavyzdį“,  – tikina ekspertas ir pažymi, kad dėl šios priežasties, tiek empatija, tiek asmeninės lyderių vertybės yra itin svarbios ir darbinėje, ir kitose aplinkose.

Lyderiams svarbu suvokti savo misiją

K. Žukauskui antrina ir A. Jonkus – jo teigimu, kontekstas padiktavo karo ekspertų, kurie ilgą laiką dirbo tyliai, įžvalgų svarbą, todėl natūralu, kad viešumoje jie pasidarė matomi dažniau. Pasak eksperto, šis pavyzdys patvirtina ir tai, kad aplinkybės atskleidžia skirtingų sričių lyderių poreikį, todėl svarbiausia – gerai atlikti savo darbą ir sulaukti tinkamo laiko viešumui. „Jei dirbate profesionaliai ir matote, kad vyksta dalykai, kuriuos išmanote, tereikia pasibelsti į duris ir būsite norimi, geidžiami kalbėtojai“, – tikina ekspertas.

Pasak A. Jonkaus, dėmesį turėtų atkreipti tie lyderiai, kurie turi, ką pasakyti, tačiau to padaryti dėl kažkokių priežasčių nedrįsta. „Jei matome, kad komunikacija gali padėti kažką padaryti ir vis tiek renkamės nekalbėti, tai reiškia, kad mes savanoriškai atsisakome pagalbinio instrumento, kuris mums leidžia pasiekti tikslus“, – kalba ekspertas ir priduria, jog susilaikyti nuo komunikacijos galima tuomet, jei tikslus pasiekti ji nepadės, tačiau kitu atveju, tai – nelogiška.

Dar viena lyderiams svarbi pastarųjų metų atnešta tendencija, pasak A. Jonkaus, – suvokti savo misiją, nes tuomet daryti pokyčius yra paprasčiau. „Šiuo metu yra madinga ieškoti prasmės, tačiau tai neturi tapti pačiu tikslu. Yra tam tikri natūraliai mums duoti dalykai, išeitiniai duomenys, kurių pakeisti mes negalime, todėl manau, kad nuo jų ir reikėtų atsispirti – pradėti kurti prasmę ten, kur dabar esi. Reikia priimti tai, kas yra ir ko negalėjai pakeisti, bet vėliau viskas yra asmeniniai pasirinkimai, o šis suvokimas veda prie to, kad prasmės yra tiek, kiek mes jos sukuriame“, – sako KIA Tarybos pirmininkas.

Lyderius įvertins birželio 10 d.

Siekiant atkreipti dėmesį į komunikacijos specialistų darbo ir lyderystės svarbą, „PR Impact Awards 2022“ organizatoriai primena, kad iki gegužės 20 d. laukia paraiškų „Metų komunikatoriaus“ nominacijai. Paraišką pateikti ir dalyvauti rinkimuose galima užpildant nesudėtingą formą.

Nugalėtojo rinkimai vyks dviem etapais: pirmiausia visas paraiškas vertins „PR Impact Awards 2022“ komisijos nariai iš Lietuvos, kurie išrinks 5 finalo dalyvius, o tuomet žodį tars publika, kuri savo balsą galės atiduoti naujienų portale „Delfi“, M360 kanale. Pastarosios balsas lems pusę galutinio rezultato.

Laimėtojas birželio 10 d. vyksiančiame baigiamajame konkurso renginyje, į kurį bilietus įsigyti galite svetainėje www.primpactawards.com. Šio renginio dalyvių taip lauks beveik 40-ies geriausių komunikacijos projektų (1–3 vietos) pristatymas, konferencijos „Komunikacija naujoje realybėje: empatija, vertybės ir melas“ pranešimai ir diskusijos bei vakarinė dalis – apdovanojimai.

Konferenciją ir geriausių komunikacijos projektų apdovanojimus „PR Impact Awards“ jau devintą kartą organizuoja Lietuvos komunikacijos asociacija (LTKA) kartu su Komunikacijos industrijos asociacija (KIA).

Šioje interneto svetainėje naudojami slapukai. Slapukai naudojami rinkti informaciją apie apsilankymus svetainėje, pagerinti svetainės veikimą ir siūlyti naudotojams aktualų turinį bei reklamas. Daugiau informacijos ieškokite mūsų Slapukų naudojimo taisyklėse. Skaityti daugiau.
Šioje interneto svetainėje naudojami slapukai. Slapukai naudojami rinkti informaciją apie apsilankymus svetainėje, pagerinti svetainės veikimą ir siūlyti naudotojams aktualų turinį bei reklamas. Daugiau informacijos ieškokite mūsų Slapukų naudojimo taisyklėse. Skaityti daugiau.